Gyvsidabrio žvilgesys ir žala

Rodos, pagaliau atėjo laikas, kai odontologai nebegalės naudoti vadinamųjų sidabro plombų, kadangi svarstoma galimybė uždrausti jas visoje Europos Sąjungoje (ES).

Jau prieš 160 metų, kai odontologai pradėjo amalgamos (populiariai vadinamose - sidabro) plombose naudoti gyvsidabrį, nuomonės buvo skirtingos. Tačiau tik dabar svarstoma, ar nederėtų jų visiškai uždrausti visose 28 ES valstybėse narėse. Labiausiai tikėtina, kad šis draudimas įsigalios 2018 metais, kai įstatymu bus numatyta, kad dantų skylėms užtaisyti turi būti ieškoma saugesnių medžiagų.

Amalgamos plombų pagrindinė sudedamoji dalis - gyvsidabris, kuris tuo pat metu yra ir viena nuodingiausių medžiagų. Nors daugybė mokslinių tyrimų įrodyta, jog gyvsidabrio garai iš plombų įsiskverbia į organizmą ir nusėda audiniuose (ypač inkstuose), tašką jo naudojimui dės gyvsidabrio poveikis aplinkai. Europos Komisijos konsultacijų agentūra BIO Intelligence Service (BIS) rekomenduoja uždrausti visoje ES naudoti gyvsidabrį bet kokiu pavidalu, ir tai turėtų įvykti po ketverių metų. Gaminant baterijas gyvsidabrio nebebus galima naudoti nuo 2020 metų.

BIS paskelbė tyrimų apibendrinimą, kuriame gyvsidabriui skirta daugiausia papeikimų. Agentūra priėjo išvadų, jog amalgamos plombos gali sukelti alergiją ir padidinti riziką susirgti nervų, inkstų ir autoimuninėmis ligomis, autizmu, sukelti įgimtų ir fizinių defektų. Gyvsidabriui jautriausi vaikai ir nėščios moterys.

Žinoma, mes gauname gyvsidabrio ir iš aplinkos bei vartodami žuvį, vis dėlto būtent iš plombų jo į organizmą patenka daugiausiai. BIS pranešime sakoma, kad gyvsidabrio kiekis amalgamos plombose daug kartų lenkia kitus gyvsidabrio šaltinius. Tai įrodyta autopsijomis. Aptikta, jog žmonių kurie turėjo sidabro spalvos amalgamos plombų, audiniuose būta net 12 kartų daugiau gyvsidabrio, negu tų žmonių, kurie neturėjo tokių plombų.

Kelios ES valstybės narės jau paskubėjo: Švedijoje ir Danijoje 2008 metais buvo visiškai uždrausta plombose naudoti gyvsidabrį, savo ruoštu Austrijos ir Vokietijos odontologai nededa tokių plombų vaikams, nėščioms moterims ir žmonėms, sergantiems inkstų ligomis. 2008 metais jos uždraustos ir Norvegijoje, nors ši nėra ES valstybė narė.

Ne čia ir ne mes

BIS pranešimas - tarsi didelė gėdos dėmė didžiausioms pasaulio odontologų organizacijoms, kurios daug metų teigė, kad amalgamos plombos yra saugios ir nedaro jokios žalos sveikatai. Štai pagrindiniai teiginiai ir jų paneigimai.

1 TEIGINYS: iš amalgamos plombų gyvsidabris neišsiskiria.

Siekiant stabilizuoti amalgamos plombas, 50 proc. gyvsidabrio sumaišoma su variu, alavu ir sidabru. Šis mišinys lyg ir pritvirtina nuodingą metalą ir neleidžia jam išsiskirti. Tačiau XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje naujos technologijos, pavyzdžiui, spektrofotometrija, parodė, kad iš amalgamos plombų išsiskiria gyvsidabrio garai.

Nors faktą, jog šios plombos nėra tvirtos, buvo galima pastebėti dar iki atrandant tokius jautrius monitorius, nes senose amalgamos plombose gyvsidabrio būta gerokai mažiau negu naujose. Prie tokios išvados buvo prieita po kelių eksperimentų, kuriuose dalyvavo dvi grupės žmonių: turinčių amalgamos plombų ir be jų. Dalyviai turėdavo valgydami gerai sukramtyti maistą, prieš ir po valgio jiems tikrindavo burnos ertmę. Žmonėms, turintiems sidabro plombų, po 10 minučių trukmės valgymo gyvsidabrio koncentracija burnoje būdavo 10 kartų didesnė negu tų, kurių dantys buvo be plombų. Be to, ši koncentracija išliko nepakitusi dar pusantros valandos po valgio.

Mūsų dienomis manoma, kad amalgamos plombos išskiria gyvsidabrio garus, kai valgome, griežiame dantimis arba geriame karštus gėrimus, o didžiausias gyvsidabrio kiekis išsiskiria tuomet, kai plombos įdedamos ar išimamos.

Gyvsidabris kaupiasi inkstuose. Kalgario universiteto (Kanada) tyrėjo Murray'aus Vimy'io ir jo kolegų atlikti eksperimentai atskleidė, kad šis metalas trikdo inkstų veiklą ir neleidžia jiems normaliai funkcionuoti. Šie mokslininkai buvo vieni pirmųjų pradėjusių tyrinėti gyvsidabrio poveikį organizmui. Jie eksperimentavo su šešiomis avimis ir dėjo joms sidabro plombas. Po tokių pokyčių gyvūnų inkstai iš tiesų nebefunkcionavo taip gerai, kaip anksčiau, vis dėlto M. Vimy'io komanda nusprendė kad fiziškai šie organai nepasikeitė.

Tačiau autopsija taip pat patvirtino, jog inkstų būklė pablogėjo. Gyvsidabrio koncentracija audiniuose ir vidiniuose organuose buvo didesnė tų avių kurioms buvo įdėta daugiau plombų. Be to, mokslininkams teko pripažinti, jog gyvsidabris taip pat paveikė smegenis, centrinę nervų sistemą ir hipofizį. Didžiausią gyvsidabrio koncentraciją M. Vimy'io komanda aptiko avių skrandžiuose, inkstuose ir kepenyse, tačiau šio metalo buvo visuose vidiniuose organuose.

Be jų - geriau

Sunku įrodyti tiesioginį ryšį tarp amalgamos plombų ir nervų bei autoimuninių ligų, nes reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių. Vis dėlto esama įrodymų, jog dantų taisymas būtent šios medžiagos plombomis skatina tokio pobūdžio ligas.

Vienas iš amalgamos plombų kritikų - profesorius Boydas Haley'is iš Kentukio universiteto (JAV), mano, kad amalgamos plombos lemia įvairiausias neurologines problemas, įskaitant vaikų autizmą ir vyresnio amžiaus žmonių Alzheimerio ligą. B. Haley'is ir kiti universiteto tyrinėtojai atrado, kad gyvsidabris yra Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse dažniausiai aptinkamas nuodingas elementas.

Aiškiai žinomas atvejis, kai lėtinės ligos priežastys yra būtent amalgamos plombos, - periodonto, arba dantenų, ligos. Kalgario universiteto tyrėjas M. Vimy'is dėl to pasisakė labai aiškiai. Jo nuomone, lėtines dantenų ligas daugiausia lemia gyvsidabris, o odontologai arba sąmoningai teikia visuomenei neteisingą informaciją arba neturi supratimo apie mokslinius tyrimus dėl gyvsidabrio rezorbcijos į kūną iš plombų. M. Vimmy'is atmeta odontologų teiginius dėl įrodymų trūkumo. Devyni tyrimai liudija kenksmingą gyvsidabrio poveikį dantenoms.

Esama daug istorijų apie žmones, kurie pakeitė amalgamos plombas kitokiomis ir vėliau jų sveikata pagerėjo. Šešiuose atskiruose tyrimuose, kuriuose iš viso dalyvavo 1569 žmonės, didelė dalis dalyvių pripažino, kad jų sveikata po to arba stipriai pagerėjo, arba problemos visai išnyko. Žmonės, kurie pakeitė sidabro plombas saugesnės medžiagos plombomis, pastebėjo, kad taip pat sumažėjo krūtinės skausmas, depresija, nuovargis, skrandžio ir žarnyno, dantenų ligos, migrena, išsėtinė sklerozė, atminties sutrikimai bei nereguliari širdies veikla.